Saugumas, be abejo, yra pati svarbiausia savybė, kurios vartotojai tikisi iš savo efektyvių drabužių. Vandenį atstumiančių audinių pralaidumas gali būti netinkamas, nes jie gali sulaikyti prakaitą ir perkaisti. Tai gali neatrodyti kaip problema greitam pasivaikščiojimui po parką, tačiau ilgų žygių naudotojams tai gali sukelti rimtą pavojų sveikatai.
Norint suprasti, kokius bandymus reikia atlikti, svarbu suprasti{0}}drabužio sudėtį ir sluoksnių vaidmenį.
Sportinėje aprangoje, ypač lauke, dažnai propaguojama trijų sluoksnių -aprangos sistema, kai kiekvienas sistemos sluoksnis atlieka skirtingą funkciją, kuri papildo visumą siekiant maksimalaus komforto.
Sluoksniavimo sistema paprastai apima:
· Pagrindo sluoksnis;
· Vidurinis sluoksnis; ir
· Išorinis apsauginis apvalkalo sluoksnis.
Veiksmingas išorinis sluoksnis turi turėti aukštą atsparumo vandeniui lygį, taip pat aukštą vandens garų pralaidumo arba pralaidumo orui lygį. Tai, kaip šis sluoksnis yra sukonstruotas, turi didelę reikšmę šiam pralaidumui.
Čia ir atsiranda išorinio sluoksnio iššūkis – sukurti audinį, užtikrinantį gerą atsparumą vandeniui, yra gana paprasta, tačiau tai padaryti išlaikant laidumą orui yra sudėtingesnis procesas, nes tipiškoje tekstilėje šios dvi savybės turi atvirkštinį ryšį. Išsamus bandymų režimas gali įrodyti, kad šių savybių pusiausvyra buvo pasiekta.
